traiškyti

tráiškyti, -o, -ė KBII172, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, L iter. trėkšti. 1. spaudant, maigant šalinti skystį: Troba, kur tráiško vynuoges BŽ109. Uogas tráiškyti DŽ. Kam tráiškai tas uogas? Ms. Su sparniuku nubrauki tas bitis į aulį, o tada tą korį i tráiškai Krž. Trachomai traiškyti pincetai P.Aviž. Inkštirus ir šurmotes tráiško Grž. | Karvę melžant papus tráiškyti K. | prk.: Žiemos šaltis išėjus ant oro gnaibo nosį, ausis, kabinėjasi prie uostų, antakių, iš akių traiško ašaras Žem. | refl. K, Š, DŽ¹. 2. melžti, ppr. mažai pieno gaunant: Karvę tráiškau J. Pienas tráiškyti iš spenių Š. Tráiškyk karves ir myniok šūdus – toks gerumas DūnŽ. Tráiškau dvi karvi, vaikams pieno netrūkstu Rdn. Tráiškiau tráiškiau, ale nieko nebištraiškiau, reiks užleisti [karvę] Varn. Tráiškom dar po kiek karves ir turim viralą kuo užsibaldyt Jnšk. Jy tráiško tą karvę i par pietus – gal kokį litrą viršaus užmelš Mžš. Dagi karvę triskart tráiškau Kp. Kad dabar karvė nebedaug pieno beduoda, ką gi čia betráiškysiu Skp. Mes nemelždavom, tai anas pats tą ožką tráiškydavo Pnm. Juodoja buvo tokia kieta laidyt, kad, būdavo, tráiškysi tráiškysi po biškiuką, net rankas insopsta Lel. Tráiškiau tráiškiau, net pirštus pradėjo sopėt Trgn. Del tos raselės nebeverta tráiškyt Sv. Ar da laidai karvę? – Traiškau da šiek tiek Kkl. | refl.: Dar anų karvė tebsimelža? – Dar tebsitráiško Lk. Jau po biškį tráiškos karvė: greit turės Dr. 3. švirkšti, purkšti: Su tryškyne tráiškau J. Tą ligą gal praginti traiškant iš tryškynės [v]andenį ant lapų S.Dauk. | Nudegusį ugnė[je] putelių uogomis traiškė S.Dauk. | refl. NdŽ: Čirkšt, čirkšt … – traiškėsi po kojomis purvas rš. ║ pilti, lieti: Nors kaip įmaną traiškė vandenį laukan iš laivo, bet vanduo tuo įtimpos tvino į laivą S.Dauk. 4. spaudyti švirkščiantį daiktą: Trėškynę traiškiau patsai vienas A.Baran. 5. spaudant, gniuždant smulkinti, skaldyti, trupinti: Traiškyti grūdai ŽŪŽ58. Avižos [kumeliukams] geriausiai tinka traiškytos arba rupiai maltos rš. Su tokiais spragilais tráiškys [linų] galvikes, plaks Krž. Arklį pakinkia, varo aplink ir tráiško tuos linus Kp. Spragelas tráiško tas varpeles Gd. ^ Liežuvis be kaulo, bet kaulus traiško LTR(Šl). | refl.: Smulkūs akmenukai sprūdo iš po kojų, traiškės sraigių kriaukučiai A.Vaičiul. Grūdai traiškėsi ir smulkios kviečių dulkės kilo aukštyn rš. ║ triuškinti, gliaudyti, spaudyti (riešutus): Girdėti, kaip jis su spaustukais traiško riešutus rš. 6. suspaudžiant naikinti, žudyti: Kirmėlė tráiškyti Š. Netráiškykit bitelių, anos ne sprogsta, o miršta kaip žmonys Žg. Netráiškyk tų skruzdžių! Jrb. Kam tu turi tráiškyt žvėris [po mašina]?! Jrb. Tráiško žmones kai muses – šoferiai girti KzR. Kaimiškiai neis tráiškyt žmonių – kokie galvažudžiai Bb. Tegul kitus traiško, tegul galvom laipioja, kad tik mano kojos neužmintų K.Saj. | refl. Mšk: Tráiškos svietas su mašinums. Ka nesprogtų, i netraĩškytųs Krš. Tráiškės visi po patalus su toms blusoms Krž. 7. triauškinant ėsti: Obuolių prikritę, pridribę būdavo, kiaulės tráiško, paėda Kp. 8. NdŽ smarkiai mygti, maigyti esant ankštai. | refl.: Žmonys tráiškės bažnyčio[je], t. y. spaudės J. Mes eilo[je] traiškomos pri koperatyvo, o ponas eita stačiai par uždurį pilvą apkabinęs[is] Šts. Žmonys spaudosi, traiškosi nebeįsigrūsdami į vidų Žem.

◊ lašiniaĩ nesitráiškė per dantìs nevartota mėsos: Lašiniaĩ netráiškės par dantìs, kad ir ilgi buvo posninkai Šts.

\ traiškyti; aptraiškyti; įtraiškyti; ištraiškyti; nutraiškyti; patraiškyti; pertraiškyti; pritraiškyti; sutraiškyti; užtraiškyti